PVC – tai visuotinai naudojamas vinilo poli chlorido sutrumpinimas. Taip pat naudojamas ir sutrumpinimas PCW. Kartais sutinkama versija PCV, tačiau ji yra neteisinga. Vinilo poli chloridas yra pasikartojančios grupės polimeras: n[-CH2-CH-C1]
Šis junginys – tai vinilo poli chlorido polimerizacijos rezultatas. Pirminės produkcijos medžiagos yra nafta bei plačiai gamtoje paplitusi valgomoji druska. Iš naftos yra išgaunamas etilenas, o iš valgomosios druskos- chloras. Kaip šalutiniai produktai tuo pat metu yra gaunamos labai naudingos žaliavos- sodos šarmas ir vandenilis. Iš etileno ir chloro susidaro vinilo chloridas, kuris toliau perdirbamas į vinilo poli chloridą.

Yra du PVC variantai: kietas, be plastifikatorių priemaišos, ir suminkštintas, su nuo 20 iki 70% plastifikatorių priemaiša.
Vinilo poli chloridas pasižymi nepaprastu cheminiu patvarumu bei mechaniniu atsparumu, jį lengva apdirbti.
PVC yra vienas iš seniausių termo plastinių junginių. Sutrumpinus, jo istorija atrodytų taip:
· 1838 metais vinilo poli chlorido gavimo būdą atsitiktinai atrado V. Regnault;
· 1912 metais F. Klatte parengė teorinius pagrindus techninei PVC gamybai;
· 1938 metais pradėta PVC produkcija pramoniniu mastu.
PVC yra plačiai pritaikomas jo įvairiapusių privalumų dėka: skaidrumas, nedidelis svoris, dujų ir kvapų nepraleidžiamumas, atsparumas aliejams, riebalams, rūgštims, taip pat geros mechaninės bei izoliacinės savybės, atsparumas korozijai bei ekstremalioms atmosferos sąlygoms.
Neginčijamas privalumas, žinoma, yra ir konkurencingai žema kaina.
PVC naudojamas ir tokiose reikliose bei įvairiose srityse kaip statybos, medicina, elektrotechnika, įpakavimų bei įvairių įrengimų dengiamojo sluoksnio gamyba. Šiandien jau būtų sunku įsivaizduoti kokią nors sritį, kurioje produktai iš PVC negalėtų būti pritaikomi. Visa tai rodo, kad PVC populiarumas garantuotas dar ilgam laiko tarpui.